Vėjuotą ir tamsų spalio 5 d. 6 valalandos rytą rinkomės į savo mokyklos kiemą, ruošėme sveikinimą mokytojams. Atsinešėme daug gėlių žiedų, sudėjome kieme saulutę ir žodį SVEIKINAME. Buvo linksma, malonu ir neįprasta taip anksti, šviečiant tik prožektoriams, įgyvendinti mūsų idėją – nustebinti savo mokytojus. Mums pavyko – 7 val. 20 min. kieme jau švietė mūsų rankų sušildyta saulutė ir mes laukėme savo mokytojų.
Netrukus pradėjo rinktis mūsų mokytojai. Pasitikome, palydėjome pasigrožėti vaizdu, sveikinome linkėdami stiprybės, kantrybės, meilės ir sveikatos. Kvietėme paragauti mūsų pačių ir mamų virtos uogienės, kuri turi daug gydomųjų savybių ir nuteikia šiltam bendravimui. Nuotaika buvo puiki. Visi šypsojomės. Diena prasidėjo nuotaikingai, klasėse mokiniai vedė šventines pamokas, organizavo žaidimus, įdomias užduotis, šmaikštavo.
Po pamokų mokytojai buvo pakviesti į aktų salę, kur išvydo dešimtokų meninę kompoziciją „Ką reiškia būti mokytoju?“ Kompoziciją pagyvino pradinių klasių, penktokų, septintokų dainos. Mokytojai klausėsi nuoširdžių savo mokinių žodžių ir dainų.
Norime pasidžiaugti ir pasigirti, kad mūsų mokyklos mokytojai linksmi, išradingi, tolerantiški ir savo pajuokavimais, išmone nenusileidžia mums. Mes turime iš ko mokytis, kuo sekti. Nuoširdžiai dėkojame savo mokytojams ir tikimės, kad vėjuotą dieną juos sušildė mūsų sukurta saulutė, o kitomis dienomis šildys mūsų geri žodžiai ir šypsenos