Smulkiau

Autorius Virginija Abramavičienė

Parašyta 2010 rugsėjo 27

Išaušo rudeniškai ūkanotas rugsėjo 21-osios rytas. Lynojo. Oras buvo drėgnas ir gana niūrus, tačiau Prienų „Revuonos‘ vidurinės mokyklos aktų salėje  šviesu ir linksma nuo vaikų šurmulio ir juoko. „ Pabūkime kartu, pašokime kartu“,– pakvietė Prienų lopšelio - darželio „Pasaka“ ir „Revuonos“ vidurinės mokyklos priešmokyklinių grupių mokinius į bendrą šokių pamokėlę renginio organizatorės Prienų „Revuonos“ vidurinės mokyklos mokytojos V. Abramavičienė ir G. Kareivaitė.

Skaityti daugiau...

Smulkiau

Autorius Elena Birbalienė

Parašyta 2010 rugsėjo 25

Mūsų mokykloje mokiniai turi galimybių mokytis keturias užsienio kalbas: anglų, prancūzų, rusų, ir vokiečių. Moksleiviai bendrauja šiomis kalbomis, susirašinėja su kitų šalių moksleiviais, netgi kartais juos aplanko. 2001 m. Europos Taryba paskelbė rugsėjo 26 dieną tarptautine Europos kalbų diena. Šia proga mūsų mokykloje rugsėjo 24 d. vyko  netradicinė užsienio kalbų diena. Išleisti stendai anglų, prancūzų, vokiečių bei rusų kalbomis. Pamokų metu netrūko užduočių įvairiomis užsienio kalbomis, skambėjo dainos, eilėraščiai. Daug išmonės moksleiviai parodė kurdami iliustracijas patarlėms, vartojamoms ir lietuvių, ir rusų, ir anglų bei prancūzų kalbose.

Rusų kalbos mokytoja Elena Birbalinė

Skaityti daugiau...

Smulkiau

Autorius Vytautė Kurtovienė

Parašyta 2010 rugsėjo 05

Kiekviena pabaiga yra kažko pradžia. Baigiasi vasara, prasideda ruduo.  Aprimsta gamta, nuo mokinių klegesio atgyja mokyklos sienos. Taip ir sukasi metų ratas, kažką nunešdamas, kažką atnešdamas. Vieni mokyklą baigia, kiti ją lankyti tik pradeda. Smagu, kad mokyklos vertybės ir tradicijos išlieka, smagu, kai jas gali perduoti kitoms kartoms.

Tradiciškai Prienų ,,Revuonos“ vidurinė mokykla vėl pasitinka savo mokinius, jų tėvelius, senelius ir mokytojus. Tradiciškai patys vyriausieji, mūsų dvyliktokai, garbingai pradeda Rugsėjo 1- osios šventę, kuri jiems mokykloje jau paskutinė. Visi jie,  diedeli ir rimti,  pasitinka pirmokėlius, kuriems tokia šventė pirmoji. Pirmokai, maži ir judrūs, išklauso dvyliktokų sveikinimų ir jų vedini išeina į Prienų bažnyčią, vėliau į ,,Žburio“ kalnelį.  Mažieji išdidūs, nes juos už rankų tvirtai laiko patys dvyliktokai. Mažieji ramūs, nes šalia jų mamos, tėčiai ir  mokyklos direktorė.

Mokykloje jau sujudimas, nes, sulaukus  grįžtančiųjų, šventė tęsiama čia. Nuskambėjus Lietuvos himnui,  bendruomenę pasveikino mokyklos direktorė Ilona Balčiukynienė. Ji akcentavo, kad labai didelis dėmesys bus skiriamas mokinių sėkmei ir pažangai, juk svarbus kiekvienas vaikas. Direktorė pasidžiaugė, kad šis rugsėjo rytmetys suburia visą mokyklos bendruomenę į didelę šeimą. Mūsų mokykloje mokysis per 500 mokinių, juos mokys per 50 mokytojų. Direktorė pasidžiaugė, kad pirmokų klasė buvo suformuota jau pavasarį. Pirmoje klasėje mokysis 26 pirmokai, jų mokytoja bus Danutė Moisejevienė. 15 pačių mažiausiųjų lankys priešmokyklinio ugdymo grupę, juos mokys  Virginija  Abramavičienė. Pristačiusi naujus mokyklos mokytojus, direktorė iškilmingai pirmokėliams įteikė pirmokų pasus, liudijančius, kad jie tikri mokiniai. Neliko nuskriasti ir priešmokyklinio ugdymo grupės mokinukai, jiems  atminimo dovanėles įteikė dvyliktokai.

Į Rugsėjo 1 – osios šventę ,,Revuonos“ vidurinėje mokykloje buvo pakviesta svečių. Mielai sutiko atvykti  Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, mūsų mokyklos kuratorė Laimutė Jančiukienė ir Mokyklos tarybos narys, dvyliktokių Evelinos ir Adelinos tėvelis  Algirdas Minikauskas. Laimutė Jančiukienė pasidžiaugė, kad Prienų ,,Revuonos“ bendruomenė yra labai stipri, vieninga ir palinkėjo jai tokiai ir išlikti. Algirdas Minikauskas mokiniams palinkėjo sėkmės, o mokytojams kantrybės. Dvyliktokams būti išmintingiems palinkėjo jų pradinių klasių mokytoja Rita Dirdienė. Gražiausias šventės akcentas buvo pirmokėlių  raiškiai pasakyti žodžiai.  Iškilmingą šio rytmečio dalį pabaigė  dvyliktokai, visus mokinius pakviesdami į savo klases.

Ši šventė visų, ne tik todėl, kad sutinki jau pasiilgtus draugus, mokytojus, kolegas, matai savo mokinius, vaikus, paaugusius ir dar garžesnius, ši šventė visų, nes galimybė mokytis padeda  žmogui  tobulėti, laisvėti. Neatsitiktinai Rugsėjo 1 – oji yra mokslo, žinių ir laisvės diena. Lai šis buvimas kartu, pajutimas, kad čia mūsų vieta, išlaisvina mus nuo blogų minčių, kompleksų, suvaržymų, stereotipų.

Lietuvių kalbos mokytoja Vytautė Kurtovienė

Smulkiau

Autorius Vita Pikčilingienė

Parašyta 2010 liepos 03

1. Kas labiausiai įstrigo atmintyje per 12 metų? Kokie prisiminimai liko neišdildomi?

• "Per 12 metų labiausiai atmintyje įstrigo supratingi mokytojai,  nuoširdūs ir geri santykiai." (Ramutė)

• "Atmintyje įstrigo pedagogų rūpestis, geranoriškumas, puiki atmosfera, nuostabūs bendraklasiai." (Mantas)

• "Per šiuos 12 metų atmintyje įstrigo daug įvairiausių įvykių. Niekada nepamiršiu pirmos dienos mokykloje, pirmosios mokytojos. Taip pat penktosios klasės pradžia buvo įsimintina, nes ėjome į skirtingus kabinetus ir buvo daug naujų mokytojų. Žinoma, 12 klasės prisiminimai yra stipriausi : 100-dienio repeticijos, kurių dėka visi labiau pradėjome bendrauti ir tapome artimesni, pats šimtadienis, o dabar ir paskutinio skambučio šventė (Aušra)

• "Kiekviena diena mokykloje buvo labai smagi. Mokytojai nuoširdūs, visados galėjau į juos kreiptis pagalbos ir žinojau, kad būsiu suprasta ir užjausta. Ačiū Jiems!!!" (Aurelija}

2. Kas Jums buvo mokykla?

• "Sako, kad pasakos miršta, o svajonės sudūžta ... Netiesa! Mokyklinė pasaka nemirs. Nes ji taurė, kurioje po lašą surinktas mokyklinis džiaugsmas, pirmasis kartus nusivylimas, pirmoji meilė... Mokyklinės pasakos negalima užmiršti, nes ji neišsenkanti prisiminimų versmė" (Aurelija)

• "Mokykla buvo tarsi antrieji namai, nes didelę dalį gyvenimo joje praleidome. Mokykloje mes gavome "pamatus", kaip tapti visaverčiais žmonėmis, čia suradome tikruosius draugus, čia įgijome  žinių, kurios bus pagrindas tolesniam mūsų tobulėjimui." (Raimonda)

• "Mokykla man buvo antrieji namai, nes, neskaitant čia praleisto laiko, buvau laukiamas, mylimas kaip ir tikruose namuose." (Mantas)

• "Man mokykla  buvo viso ko pradžia, siekis mokytis, pažinti, suprasti ir branginti aplink esančius žmones." (Ramutė)

3. Ką Jums reiškia paskutinio skambučio šventė?

• "Paskutinio skambučio šventė mums padėjo suprasti, jog viskas:  baigėme mokyklą ir prasidės  naujas gyvenimo etapas." (Agnė)

• "Paskutinio skambučio šventė - tai atsisveikinimas su mokykla. Tai bene paskutinė diena, kai susirinkome visi, nes baigę mokyklą nebesusitiksime kasdien ir daugumos bendraklasių keliai išsiskirs. Jausmai ir mintys tą dieną buvo gana liūdnos. Tačiau tiek mokytojai, tiek kiti mokyklos mokiniai paruošė daug smagių užsiėmimų." (Karolina)

• "Paskutinio skambučio šventė yra labai svarbi ir reikšminga kiekvienam dvyliktokui: tai simbolizuoja paskutinę dieną mokykloje, paskutines  pamokas bei paskutines akimirkas mokykloje. Tą dieną  vyravo keisti jausmai, nes nežinojau, ar reikia džiaugtis, ar liūdėti (juk paskutinė diena mokykloje).Po paskutinio skambučio šventės galvojau, kiek daug nuoširdžių ašarų buvo išlieta šventės metu ir kad artėja lietuvių kalbos egzaminas" (Raimonda)

4. Su kokiomis mintimis pasitinkate egzaminus? Koks pirmųjų egzaminų skonis?

• "Egzaminų labai bijau, nes jie nulems tolimesnę ateitį. Vienas egzaminas jau praėjo ir iš tikrųjų nebuvo taip baisu, kaip įsivaizdavau. Dabar labai laukiu egzaminų rezultatų, tik bėda, kad dar ilgai jų reiks laukti, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai." (Aušra)

• "Egzaminus pasitinku nekantriai, nes norisi kuo greičiau išbandyti savo jėgas. Pirmasis egzaminas praėjo sklandžiai, todėl negaliu sakyti, kad jis buvo "kartus"". (Mantas)

• "Jei visus 12 ar bent paskutinius ketverius metus mokykloje mokeisi, tai egzaminai tėra dar vienas didesnis kontrolinis darbas. Manau, kad pirmasis egzaminas buvo ne toks ir baisus ar slegiantis, kaip paskutinius dvejus metus mus "gąsdino" mokytojai." (Dovilė)

• "Ech, egzaminai... Pirmasis egzaminas sukėlė daug abejonių ir nepasitikėjimo savimi. Egzaminai nepraeina be jaudulio, tad šitas laikas yra tikrai sunkus." (Agnė)

5. Jūsų palinkėjimai...

• "Mokytojams palinkėčiau būti ir toliau tokiems nuoširdiems, bet kartu ir griežtiems, kad išauklėtų mažiukus vaikučius taip, kaip išauklėjo mus. Auklėtojai palinkėčiau ir toliau būti tokiai gerai, linksmai, nepamiršti mūsų, daug sveikatos, kantrybės su kitais mokinukais, likite ir toliau tokia nuoširdi. Vienuoliktokams linkiu stropiai mokytis, nes kitais mokslo metais jų lauks daug linksmų, o gal net ir liūdnų akimirkų". (Ramutė)

• "Mokyklos direktorei norėčiau palinkėti siekti užsibrėžtų tikslų ir garsinti mūsų mokyklą. Juk "tamsūs debesys, šviesos pabučiuoti, tampa dangaus gėlėmis", – rašė R. Tagore. Auklėtojai norėčiau palinkėti būti ta šviesa, kuri visus vaikus lydėtų taip, kaip mus lydėjo." (Agnė)

• "Mokyklos mokytojams norėčiau padėkoti už pagalbą ir paramą. Linkiu, kad jie visada būtų tokie kantrūs ir padedantys. Mokiniams linkiu sėkmės moksle, draugams - sėkmės gyvenime, o auklėtojai linkiu tokių pat šaunių auklėtinių, kokie buvome mes." ( Karolina)

• "Nors su auklėtoja Vita Pikčilingiene teko praleisti tik 2 metus, bet jos niekada nepamiršiu, nes ji pati geriausia! Tikiuosi, kad manęs nepamirš ir ji. O visiems mokytojams, pavaduotojoms norėčiau palinkėti stiprybės, kantrybės ir toliau išlikti tokiems patiems, kaip ir dabar. Direktorei palinkėčiau stiprybės, tegu niekada nesigaili, kad atėjo į šią mokyklą dirbti. Visiems vaikams palinkėčiau pasilikti šioje mokykloje ir džiaugtis, kad turi galimybę čia pabaigti 12 klasių, tegul ja ir pasinaudoja." (Aušra)

• "Norėčiau palinkėti visiems, kad mūsų mokykloje  išliktų tokia šilta atmosfera, glaudūs mokytojų bei mokinių tarpusavio santykiai. Taip pat norėčiau palinkėti, kad išliktų tai, dėl ko stengėsi tėvai, mokytojai bei mokiniai – "Revuonos“ vidurinė mokykla." (Raimonda)
• "Visada žemėje per maža gerų žodžių - meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų Jums, auklėtoja, nusinešame užgniaužę juos savo širdyje." (Aurelija)

Mintimis dalinosi Aurelija Mozūraitė, Raimonda Račkytė, Aušra Rutkauskaitė, Karolina Krupštaitė, Mantas Menkevičius, Dovilė Bendinskaitė, Ramutė Virbilaitė, Agnė Juodžiukynaitė.

Smulkiau

Autorius Vidutė Kuzmauskienė

Parašyta 2010 liepos 01

Paskutinis skambutis... Kiek kartų visi esame girdėję šiuos žodžius, bet kaskart jie mums skamba vis kitaip. Kitaip, nes mes patys esame kitokie. Pirmokui šie žodžiai dar beveik nieko nereiškia. Gal tik tiek, kad reikės eiti į nepažįstamą klasę, deklamuoti eilėraščius, o paskui imti už rankos tą išstypusį abiturientą, kuris prieš 9 mėnesius atvedė tave patį į mokyklą, ir vesti jį į aktų salę, kad ten jis galutinai suprastų – tai jam skamba tas paskutinis skambutis. Maištingam paaugliui žodžiai  "paskutinis skambutis" sukelia pavydą: "Jiems gerai, jie jau gali palikti tą nusibodusią mokyklą". Mokytojui tai dar vienas atsisveikinimas, dar vieni prabėgę metai ir dar viena įsirėžusi veide raukšlelė. Abiturientų tėvams ši diena – vilčių ir nerimo metas, juk jų vaikų gyvenimas pasikeis, nors koks bus tas pasikeitimas, dar neaišku. O ką jaučia tie jauni žmonės, kuriems ir skamba tas paskutinis skambutis, atverdamas kelią į naują gyvenimą ir užverdamas duris į vaikystę, žino tik jie patys. Pakeliaukime paskutinio skambučio aido vedami "Revuonos" vidurinės mokyklos koridoriais ir pabandykime įsivaizduoti jų mintis ir svajones.

Ankstyvas rytas... Dvyliktokus pasitinka  mokyklos tarybos nariai, išskirsto į grupeles ir vedasi į savo klases, kad jie dar kartą galėtų pabūti klasėse, atliktų paskutines mokyklines užduotis, pažaistų ir prisimintų vaikystę. Smagu, žaisminga ir įdomu.

Antroji pamoka – anglų kalbos pamoka. Paskutinės mokykloje angliškos dainos, palinkėjimai, bandymas pamatyti save mokytojos akimis, kai kam gal sukeliantis juoką, kai kam – nuostabą, suvenyrai atminčiai ir atsisveikinimas su viltimi kaip dainoje "I am sailing.... to be happy, to be free". Linksma, bet šiek tiek graudu.

Į klasę "įsiveržia" vienuoliktokai ir išsiveda savo vyresniuosius draugus kurti "Lango galerijos". Vyksta grupinis kūrybinis darbas, ant didelių popieriaus lapų gula patys nuoširdžiausi iš anksto nesugalvoti žodžiai ir palinkėjimai. "Tegu mokykla išlieka tokia pat jauki, o mokytojai geranoriški". Gražu ir jaudinama.

Paskutinė klasės auklėtojos pamoka. Iškalbingoji auklėtoja, lietuvių kalbos mokytoja V. Pikčilingienė, kuriai tikrai nereikia ieškoti žodžio kišenėje, sunkiai renka žodžius. Ji kreipiasi eilėmis: "Tuoj išeisit. Tokie aukštaūgiai - / Jau ne vienas praaugot mane./ Neskubėkit labai. Dar pabūkim./ Paskutinį juk kartą drauge..."

Paskutiniai prisiminimai, paskutiniai pamokymai ir patarimai, paskutiniai palinkėjimai ir po angelą sargą dovanų – kad lydėtų, saugotų ir globotų, kad primintų, jog yra ne vieni.

Mažas žmogutis ima už rankos ir vedasi į salę, kur jau laukia iškilmingai nusiteikę ir pasipuošę tėvai, artimieji, mokytojai, mokyklos administracija ir vienuoliktokai, jau spėję pajusti, kad jie mokykloje perima visą valdžią į savo rankas. Skaitomi direktorės įsakymas dėl leidimo laikyti egzaminus,  įteikiami pagyrimai ir padėkos, kalba mokyklos direktorė, klasės auklėtoja.... Tėvų vardu kalba mokytoja ir mama A. Menkevičienė. Skamba paprasti ir nuoširdūs žodžiai, primenantys nueitą kelią mokykloje, ir jau darosi visai neaišku, kodėl paprastas palinkėjimas sukelia tokią emocijų audrą. "Mes, tėvai, nuoširdžiai jumis tikime, jums pavyks, esate pakankamai sumanūs. Ir ateinantį pirmadienį tiesiog imkite ir pradėkite, nes niekas už jus geriau to nepadarys. Jūs patys šauniausi, nes Jūs – mūsų  vaikai." Emocijos tokios stiprios, kad ne visiems pavyksta sklandžiai pasakyti gerai išmoktus atsisveikinimo posmus, o paskutinę dainą dainuoti dar sunkiau....  Iniciatyvą perima vienuoliktokai ir skelbia šventės pabaigą. Žodžiai neištarti, bet aiškūs: "Jūs išeinate, o mes pasiliekame".

Gero kelio išeinantiems, sėkmingų egzaminų ir puikios naujo gyvenimo pradžios.